Siauralapis gaurometis

Ožkarožė (Ivan čai, lotyniškai Chamerion angustifolium), arba kitaip siauralapis gaurometis (lotyniškai Chamerion angustifolium) – tai nakvišinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 120 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Gaurometis turi palei žemę besidriekiantį storą šakniastiebį, iš kurio išauga vertikalios padėties, viršūnėje negausiai išsišakojantis, plikas, apvalus (tačiau gali būti ir šiek tiek briaunuotas) stiebas. Viršutinėje pusėje augalo lapai tamsiai žali, o apatinėje melsvai žali. Paviršiuje gerai matomos gyslos, viršūnėje lapai nusmailėjantys, lygiakraščiai. Žiedai švelniai violetinės spalvos, nedidukai, telkiasi į ilgus žiedynus stiebo viršūnėse.

Ožkarožė

Gauromečio vaisius – plaukeliais apaugusi, daug mažų, baltus skristukus turinčių sėklų talpinanti dėžutė. Augalas žydi vasarą, birželio–rugsėjo mėnesiais, o sėklos subręsta rugpjūčio–spalio mėnesiais. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Augalas Lietuvoje yra plačiai paplitęs ir dažnas, mėgsta sausas vietas, todėl gali būti aptinkamas degimvietėse, kirtimuose, skynimuose, linkęs sudaryti didelius ir plačius sąžalynus.

Veikliosios siauralapio gauromečio medžiagos:

• pektinai;
• rauginės medžiagos;
• karotinas;
• gleivinės medžiagos;
• mineralinės medžiagos (molibdenas, geležis, boras, manganas);
• vitaminas C;
• vitaminas A;
• alkaloidai;
• flavonoidai.

Gydomųjų savybių turintis siauralapis gaurometis yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis pasižymi uždegimus slopinančiu poveikiu, todėl tinka virškinimo sistemos sutrikimams gydyti (gydo gastritą, skrandžio opą, kolitą, enteritus), dėl sudėtyje esančios geležies taip pat tinka anemijai (mažakraujystei) gydyti. Augalas raminamai veikia centrinę nervų sistemą, padeda kamuojamiems nemigos, malšina galvos skausmus. Išoriškai naudojamas gaurometis slopina skausmus.

Įvairiuose šaltiniuose siauralapis gaurometis gali būti vadinamas tokiais liaudiškais sinonimais:

• siauralapė ožrožė;
• kazokas;
• siauralapė ožkarožė.

Siauralapis gaurometis (ožkarožė) yra lengvai prisitaikantis, gana plačiai augantis augalas. Mėgsta augti apleistose dirvose, ypač mėgsta gaisravietes. Auga tankiais savašynais, dažniausiai užgoždamas kitus augalus. Tačiau plotui apaugus krūmais ir medžiais, dažniausiai išnyksta. Augalas aukštas (apie 1,5 m), pailgais panašiais į žilvyčio lapeliais. Pradeda žydėti birželio pirmoje pusėje. Augalas skleidžia malonų medaus - rožių kvapą.

Ožkarozės istorija

Gauromedžio arbata yra viena iš seniausiai žinomų arbatų Rytų Europoje. Ši arbata buvo populiari vienuolynuose, nes juose nebuvo galima mėgautis tonizuojančia juodąja arbata ir kava. XVIII amžiuje Rusijoje gauromečio arbatą imta gaminti kaip pakaitalą žaliajai arbatai. Ši arbata gavo Koporjes arbatos pavadinimą nuo miestelio Koporje, esančio netoli Sankt Peterburgo. Arbatos paruošimas panašus į žaliosios arbatos paruošimą. Maigymas, fermentacija, staigus fermentacijos užbaigimas aukštesnėje temperatūroje.

Ožkarožės vaistinės sąvybės

Ožkarožė turi stiprių priešuždegiminių sąvybių. Augale daug flovanoidų, taninų, vitamino C daugiau nei juoduosiuose serbentuose. Mokslininkai nustatė, kad augalas pasižymi ir priešvėžinėmis savybėmis. Iš ožkarožės žiedynų gaminami farmaciniai preparatai stabdo auglių plėtimąsi.

Liaudies medicinoje gaurometis plačiai naudotas prostatos ir šlapimtakio sistemos ligoms gydyti. Gaurometis gydo virusinę pūslelinę (Herpes). Naudojamas skrandžio opoms ir kitiems skrandžio bei virškinimo sistemos negalavimams gydyti.

Augalo lapai ir žiedai padės gydant žaizdas ir apsaugant jas nuo infekcijų. Ožkarožės nuovirai naudojami gydant odos ligas, tokias kaip egzema, atopinis dermatitas, psoriazę (žvynelinę).
Naudojami skatinant prakaitavimą peršalus, sergant angina, gydant ausies uždegimą (otitą). Padeda suminkštinti kosulį.

Turi sąvybių veikiančiių centrinę nervų sistemą. Mažina galvos skausmą esant migrenai, nuramina, padeda sumažinti agresyvią nuotaiką, gali būti naudojamas esant alkoholinei psichozei. Ožkarožės nuoviras sustiprina raminačių (sedatyvinių) migdomųjų, narkotinių medžiagų poveikį.

Gauromečio arbata
Gauromečio arbata labai panaši į žaliąją arbatą. Turi karstelėjusi skonį, maloniai kvepia rožėmis.
Skonio ir kvapo intensyvumas labai priklauso nuo džiovinimo. Ožkarožė gali būti džiovinama natūraliai, paklojus plonu sluoksniu tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Tokios ožkarožės lapeliai išlaiko švelniai žalią spalvą, arbatos skonis švelnesnis. Taip džiovinamiir ožkarožės žiedai.

Aštresnio skonio ir kvapo arbatos būna taikant fermentaciją. Fermentacijos procesu vadinamas žolės šutinimas, kurio metu keičiasi ožkarožės savybės, sustabdant procesą prieš prasidedant nekontroliuojamam rūgimui. Proceso metu ožkarožės sumaigomos, kad atsirastų sulčių, lapeliai suspaudžiami ir paliekami fermentuotis. Vėliau karštesnėje temperatūroje (apie 60 laipsnių) procesas sustabdomas ir žaliava išdžiovinama.

Arbatai naudojami lapeliai ir žiedeliai. Renkant ožkarožės žaliavą, lapeliai nutraukiami nuo stiebo į saują braukiant nuo stiebo viršaus į apačią. Į kitą indą skinami žydintys žiedai. Peržydėję žiedai nenaudojami.

Ožkarožių medus

Ožkarožių arba gauromečio medus

Ožkarožių arba gauromečio medus – šviesus su žalsvu atspalviu, kai susikristalizuoja, tampa baltas ir kietas. Šį medų kartais dar vadina "vyrišku medumi", nes jis labai padeda, todėl yra naudojamas esant prostatos uždegimui.