Sėjamasis grikis
Sėjamasis grikis (lot. Fagopyrum esculentum) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų rūšis, priklausanti grikio (Fagopyrum) genčiai. Stiebas status, sultingas. Lapai širdiški, blizgantys. Žiedai smulkūs, balsvai rožiniai arba žalsvai geltoni, sukrauti kekėse. Vaisiai tribriauniai riešutėliai.
Žodžio kilmė
Žodis „grikis“ tikriausiai yra slaviškos kilmės, nors neatmestina ir savarankiškos lietuviškos darybos versija. Savo ruožtu slavai grikius taip pavadino pagal Graikiją, iš kurios grikiai buvo vežami į slavų kraštus.
Sudėtis
Grikių grūdai turi 9,5-14,1 % lengvai pasisavinamų baltymų, geležies, fosforo, kalcio, 80,5-84,1 % krakmolo, 1,2-2,2 % ląstelienos, mineralinių druskų, 1,8-3,1 % riebalų, obuolių ir citrinos rūgščių, vitaminų B1, B2.
Panaudojimas
Kvepiantys grikių žiedai išskiria daug nektaro ir juos noriai lanko bitės. Grikių medus turi gerokai daugiau baltymų ir geležies nei liepų ar gėlių medus. Grikių šiaudai naudojami kaip pašaras gyvuliams.
Mityba
Iš grūdų gaminamos branduolinės ir smulkintos kruopos. Dar senovėje hunai ir mongolai prie mėsiškų patiekalų valgė grikių košę.
Vaistinės augalo savybės
- Tibeto medicina grikius vartojo dar prieš mūsų erą.
- Grikių patiekalai vartojami kaip dietinis maistas, taip pat rekomenduojamas nutukus.
- Iš žydinčių grikių gaminamas glikozidas rutinas. Jis mažina kapiliarų trapumą ir pralaidumą. Kartu su vitaminu C vartojamas kraujagyslių sienelėms stiprinti, kraujosrūvų profilaktikai. Tačiau rutino negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.
- Grikių žiedų antpilu ar nuoviru (1:10) palengvinamas kosulys, atsikosėjimas. Nedozuojamas, geriamas kaip arbata. Lapų ir žiedų arbata vartojama nuo aterosklerozės, padidėjusio kraujospūdžio.
- Žali lapai vartojami kaip išorinis vaistas. Susmulkinti ar sveiki keliais sluoksniais jie dedami ant pūliuojančių žaizdų. Manoma, kad lapuose esantys fitoncidai naikina pūlines bakterijas.
- Iš sijotų grikių miltų gaminami pabarstai (pudra) ir minkštinantys kompresai vaikams.
Grikių medus
Grikių medus – išsiskiria savo spalvų palete: nuo tamsiai geltono su rusvu ar rausvu atspalviu iki tamsiai rudo, net juodo. Tamsiausias būna, kai jis ką tik išimtas iš avilio, tačiau pradėjęs stingti, ima šviesėti. Šis medus aštraus skonio bei kvapo, daugiau nei kiti turi geležies ir baltymų. Stiprina organizmą, ramina nervų sistemą, švelnina paauglystės metu atsirandančius skausmus.
