Raudonasis dobilas
Raudonasis dobilas (lotyniškai Trifolium pratense) – tai pupinių šeimai priklausantis, daugiametis arba dvimetis, iki 85 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Dobilas turi vertikalios padėties, tiesų arba šiek tiek palinkusį ir gausiai šakotą stiebą. Lapai žali, viduryje turi šviesesnę dėmę, pražanginiai ir trilapiai, pailgos formos (primena kiaušinį). Augalo žiedų spalva įvairuoja nuo baltos iki raudonos, o kartais būna ir margi. Žiedai labai nedidukai, susitelkę į apvalią galvutę, be kotelių, skleidžia malonų kvapą. Dobilo vaisius – vieną sėklą talpinanti ovali ankštis. Augalas žydi vasarą, birželio–rugsėjo mėnesiais.
Lietuvoje dobilai auga natūraliai, tačiau gali būti auginami ir dirbtinai. Jie mėgsta priemolio ir priesmėlio dirvą bei saulėtas vietas, todėl gali būti aptinkami pievose, pakelėse, miškuose, laukuose.
Veikliosios raudonojo dobilo medžiagos: kalcis, ląsteliena, baltymai, biochaninas A, fosforas, daidzeinas, magnis, kalis, formononetinas, saponinai, salicilatai, fenoliniai glikozidai, sitosterolis.
Gydomųjų savybių turintys raudonieji dobilai yra naudojami liaudies medicinoje. Jie pasižymi antibakteriniu, uždegimus slopinančių poveikiu, todėl išoriškai gali būti naudojami kai kurioms odos ligoms gydyti – opoms, žvynelinei, egzemai, nudegimams. Augalas skatina šlapimo pasišalinimą, todėl gali būti naudojamas šlapimo takų ligoms gydyti. Taip pat raudonieji dobilai vartojami virškinimo sistemos sutrikimams gydyti (skatina tulžies išsiskyrimą, aktyvina virškinimo procesus, skatina apetitą), kai kurioms kepenų ir tulžies pūslės ligoms gydyti (augalas skatina tulžies išsiskyrimą), kvėpavimo sistemos ligoms gydyti (lengvina atsikosėjimą), menopauzės simptomams lengvinti, cholesterolio kiekiui organizme mažinti.
Dobilų medus
Dobilų medus (baltųjų, raudonųjų, rausvųjų) – šviesiai geltonos spalvos, susikristalizavęs – beveik baltas, švelnaus, malonaus skonio. Aromatas vos juntamas. Labiausiai vertinamas užsienyje. Naudojamas skrandžio rūgštingumui didinti, kepenų ligoms gydyti.
Dobilų medaus kortelė:
Spalva: šviesi, permatoma, susikristalizavus - balta.
Skonis: maloniai saldus, su ilgai trunkančiu vaisių poskoniu.
Aromatas: švelnus, gėlių.
Kristalizacijos trukmė: vidutiniškai ilga, nuo vieno iki kelių mėnesių.
Klampumas: tirštas, klampus, tąsus. Susikristalizavus įgauna tankią smulkiagrūdę struktūrą.
Kaloringumas: 309 kcal / 100 gramų.
Rinkimo teritorija: Europoje, Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Šiaurės Amerikoje.
Surinkimo laikotarpis: sužydi vasaros pradžioje, nektarą išskiria ilgiau nei mėnesį, žolę nušienavus gali pakartotinai sužydėti. Bitės nektarą geriausiai renka drėgnu oru, prie 20 C vidutinės oro temperatūros.
