Paprastoji kiaulpienė
Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale, vok. Gewöhnlicher Löwenzahn) – astrinių (Asteraceae) šeimos kiaulpienių (Taraxacum) genties augalas. Daugiametis žolinis augalas. Liemeninė šaknis gana stora, 1-2 cm skersmens, iki 0,5 m ilgio, geltona. Lapai skroteliniai, į pagrindą siaurėjantys, skiltėti, plunksniškai skiautėti, dantyti, beveik lygiakraščiai, tik su neryškiais danteliais, žali, sultingi. Nuskynus lapą ar kitą augalo dalį, teka baltas skystis. Iš skrotelinių lapų vidurio išauga keletas (rečiau vienas), o kartais net keliasdešimt apvalių, tuščiavidurių, 5-30 cm ilgio žiedynstiebių, kurių viršūnėje yra po 1 stambų, 3-5 cm skersmens graižą, apgaubtą skraiste. Žiedai geltoni, visi liežuviški. Kuokelių dulkinėse subręsta daug žiedadulkių. Vaisius - rudas lukštavaisis su skėčio formos skristuku.
Žydi balandžio - gegužės mėn., tačiau pavieniai augalai pražysta ir vėliau, kartais net rudenį. Auga pievose, ganyklose, laukuose, pelkėse, skverbiasi į gazonus. Gausiai paplitusi visoje Lietuvoje. Gana įkyri piktžolė, paplitusi ir derlingesnėse dirvose.
Panaudojimas
Lapai – labai geras ankstyvas paukščių ir triušių pašaras. Medingas augalas, teikiantis daug nektaro ir žiedadulkių.
Sudėtis
Karčiose pieniškose sultyse yra seskviterpeninio laktono, laktukopikrino, glikozidų, 24-40 % inulino, fruktozės, truputis eterinio aliejaus, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.
Mityba
Gaminamas ankstyvas šviesiai geltonas, kartoko skonio kiaulpienių medus. Džiovintas ir paskrudintas kiaulpienės šaknis galima naudoti kaip kavos pakaitalą.
Vaistinės savybės
Vaistams vartojamos šaknys, kartais lapai. Kiaulpienės kaip vaistinio augalo preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą, suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, gerina apetitą.
Žaliavos rinkimas
Vaistinei žaliavai paruošti šaknys kasamos anksti pavasarį prieš pasirodant lapams (iki balandžio pabaigos) ir rudenį pradėjus lapams nykti (rugsėjo-spalio mėn.). Iškastos šaknys nuvalomos nuo žemių, pašalinamos smulkios šaknelės ir lapų likučiai. Šaknys nuplaunamos, storesnės perskeliamos pusiau išilgai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba apšildomoje džiovykloje 40-50 °C temperatūroje. Iš 3-3,5 kg šviežių šaknų gaunama 1 kg sausos žaliavos. Gerai išdžiovintų šaknų paviršius rudas, perlaužus – vidus pilkai baltas su gelsvai rusva šerdimi viduryje. Žaliava bekvapė, karti.
Kiaulpienių medus
Kiaulpienių medus – aukso geltonumo ar net oranžinės spalvos, labai kvapnus ir tirštas. Greitai susicukruoja. Išsuktas iš korių, po dešimt dienų jis tampa klampia mase. Labai vertingas. Gydomas kvėpavimo takų uždegimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, slopinamas skausmas.
Kiaulpienių medaus kortelė:
Spalva: šviesi, geltona.
Skonis: saldus, su kartumo poskoniu.
Aromatas: charakteringas, gelių.
Kristalizacijos trukmė: vidutiniškai ilga, einamo sezono medus susikristalizuoja atėjus rudeniui.
Klampumas: tirštas.
Kaloringumas: 309 kcal / 100 gramų.
Rinkimo teritorija: Europoje, Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Šiaurės Amerikoje.
Surinkimo laikotarpis: žiedai skleidžiasi gegužės - birželio mėnesiais, tačiau kartais žydi ir rudenį.
