Bičių rasės

Bitė, arba naminė bitė (lot. Apis) – bitinių (Apoidea) antšeimio vabzdys. Tai vienas iš daugiausiai auginamų ir žinomų nuo neatmenamų laikų vabzdžių. Bitės giminingos vapsvoms (jos priklauso tam pačiam pobūriui, tačiau kitam - vapsvinių (Vespoidea) - antšeimiui). Manoma, jog, skirtingai nuo dabartinių bičių, jų tolimi protėviai buvo kitus vabzdžius medžiojantys plėšrūnai.

Bitėms dešimtys milijonų metų. Tai, kad bičių būta jau neolito amžiuje, liudija Prancūzijoje terciaro laikotarpio nuogulose rasta suakmenėjusi bitė. Bičių darbininkių rasta ir mioceno nuogulose, kurių amžius siekia 20-25 mln. metų.

Medų nešančių bičių tėvyne laikoma Pietų Azija, gal net dabartinė Afganistano teritorija. Taip manoma todėl, kad ir dabar ten (ypač pietų Indijoje, Ceilone) iš keturių egzistuojančių bičių rūšių (Apis koschevnikovi, Apis nigrocincta, Apis cerana, Apis mellifera) aptinkamos net trys. Neatmetama versija, kad pirmieji apie medų pasauliui paskelbė šumerai, visų pirma juo gydę žaizdas, o jau paskui pradėję vartoti ir kaip maistą.

Bitėmis nuo seniausių laikų domisi gamtininkai ir mokslininkai, net psichologai analizuoja jų šeimyninius santykius. Tyrinėjama neįprasta jų lizdų architektūra ir korių sandara. „Pasimokyk darbštumo iš bitės“ – šį posakį žinojo ir senovės graikai, ir kinai, ir slavai.

Slavų tautų ūkyje bitininkystė taip pat užėmė svarbią vietą. Kaip teigė arabų rašytojas Ibin Dasta, „slavai iš medžio skobia savotiškus ąsočius, atstojančius medinius avilius, kuriuose laikomas bičių medus“. Medinių avilių palyginimą su ąsočiais galima aiškinti tuo, kad Rytuose Ibin Dasta buvo pratęs matyti molinius avilius, taip pat panašius į ąsočius.

Nors iki šiandien nesutariama, ar medų nešančios bitės nuo seniausių laikų veisiasi Pietų Amerikoje, ar jos yra atvežtos ispanų, tačiau teigiama, kad 1600 m. meksikiečiai ir kitos Centrinės Amerikos tautos jau žinojo, kaip atsiranda medus. Į Šiaurės rytų Ameriką bites 1530 m. atvežė europiečiai, o ten gyvenusios gentys bites vadino „baltųjų žmonių musėmis“.

Kaip jau rašėme aukščiau, dėl skirtingo klimato, augalijos, natūralios ir dirbtinės atrankos yra susidariusios keturios gamtinės bičių rūšys (Apis koschevnikovi, Apis nigrocincta, Apis cerana, Apis mellifera).

Europoje ir Lietuvoje auginamos vienos rūšies, tai yra vakarų medunešės bitės (Apis mellifera) keletas porūšių (šnekamojoje kalboje dažnai vadinamų rasėmis).

Azijoje laikoma kitos rūšies, šiek tiek mažesnė rytų medunešė bitė (Apis cerana), kuri yra atsparesnė bitininkystei kenkiančioms varoatozės erkėmis (negydomą vakarų medunešės bitės (Apis mellifera) šeimą šios erkės sunaikina). Indijoje gyvena rytų medunešės bitės (Apis cerana) rušies, vidutinio dydžio Indijos medunešės bitės (Apis cerana indica) porūšio bitės. Taip pat gretutinės Micrapio pogentės Apis florea rūšies mažosios bitės. Dar Azijoje gyvena didžiųjų bičių pogentės Megapis, Apis dorsata rūšies bitės, tačiau dėl itin pikto būdo jų nepavyko perkelti į avilius (galima tik periodiškai atimti medų).

Nors istorijos gilumoje žmogus savo reikmėms (medui ir vaškui gauti) išnaudojo skirtingas bičių rūšis, tačiau iš tikro prijaukinti pavyko tik dvi rūšis: Vakarų medunešę bitę (Apis mellifera) ir Rytų medunešės bitės (Apis cerana) subrūšies Indijos medunešę bitę (Apis cerana indica).

Kaip jau galėjote pastabėti ir šiame straipsnyje, besidomint bitėmis ir renkant informaciją internete, sunku susigaudyti, kas yra kas ir kuris terminas ką reiškia: šeimos, gentys, rūšys, rasės, hibridai. Tam, kad viskas taptų aišku ir suprantama, pamėginkime sistemingai ir klasifikuotai susidėlioti visą šią informaciją. Taigi, kur randasi bitės Karlo Linėjaus biologinėje klasifikacijoje?

• Domenas: Eukarijai.
  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia).
    •  Tipas: Nariuotakojai (lot. Arthropoda).
    • Potipis: Šešiakojai (lot. Hexapoda).
      • Klasė: Vabzdžiai (lot. Insecta).
        • Būrys: Plėviasparniai (lot. Hymenoptera).
        • Pobūris: Smaugtapilviai (lot. Apocrita).
          • Antšeimis: Bitiniai (lot. Apoidea).
          • Šeima: Bitės (lot. Apidae).
          • Pošeimis: Bitės (lot. Apinae).
            • Gentis: Naminės bitės (lot. Apis).
            • Pogentė: Mažosios bitės (lot. Micrapis).
              • Rūšis: Apis andreniformis.
              • Rūšis: Apis florea.
            • Pogentė: Didžiosios bitės (lot. Megapis).
              • Rūšis: Apis dorsata.
              • Rūšis: Apis breviligula.
            • Pogentė: Naminės bitės (lot. Apis).
              • Rūšis: Borneo medunešė bitė (Apis koschevnikovi).
              • Rūšis: Filipinų medunešė bitė (Apis nigrocincta).
              • Rūšis: Rytų medunešė bitė (Apis cerana).
                • Porūšis: Indijos medunešė bitė (Apis cerana indica).
              • Rūšis: Vakarų medunešė bitė (Apis mellifera).
              • Europoje:
                
                • Porūšis: Karnikos (Krainos) bitė (Apis mellifera carnica).
                • Porūšis: Kaukazo pilkoji bitė (Apis mellifera caucasia).
                • Porūšis: Kaukazo kalnų bitė (Apis mellifera sossimai).
                • Porūšis: Kaukazo lygumų geltonoji bitė (Apis mellifera remipes).
                • Porūšis: Graikijos bitė (Apis mellifera cecropia).
                • Porūšis: Kipro bitė (Apis mellifera cypria).
                • Porūšis: Ispanijos bitė (Apis mellifera iberiensis).
                • Porūšis: Italijos geltonoji bitė (Apis mellifera ligustica).
                • Porūšis: Sicilijos geltonoji bitė (Apis mellifera sicula).
                • Porūšis: Sicilijos bitė (Apis mellifera siciliana).
                • Porūšis: Makedonijos bitė (Apis mellifera macedonica).
                • Porūšis: Maltos bitė (Apis mellifera ruttneri).
                • Porūšis: Europos tamsioji bitė (Apis mellifera mellifera).
                • Porūšis: Vidurio Rusijos tamsiosios bitės (Apis mellifera mellifera L.).
                • Porūšis: Karpatų bitės (Apis mellifera carpatica).
                • Porūšis: Ukrainos stepių bitės (Apis mellifera acervorum).
              • Afrikoje:
                • Porūšis: Afrikos medunešė bitė (Apis mellifera scutellata).
                • Porūšis: Nigerijos bitė (Apis mellifera adansonii).
                • Porūšis: Pietų Afrikos bitė (Apis mellifera capensis).
                • Porūšis: Maroko bitė (Apis mellifera intermissa).
                • Porūšis: Somalio bitė (Apis mellifera jemenitica).
                • Porūšis: Egipto bitė (Apis mellifera lamarckii).
                • Porūšis: Afrikos rifų bitė (Apis mellifera major).
                • Porūšis: Rytų Afrikos bitė (Apis mellifera litorea).
                • Porūšis: Kenijos kalnų bitė (Apis mellifera monticola).
                • Porūšis: Sudano bitė (Apis mellifera nubica).
                • Porūšis: Šiaurės Afrikos bitė (Apis mellifera sahariensis).
                • Porūšis: Etiopijos bitė (Apis mellifera simensis).
                • Porūšis: Madagaskaro bitė (Apis mellifera unicolor).
              • Artimuosiuose rytuose ir Azijoje:
                • Porūšis: Adamo bitė (Apis mellifera adamii).
                • Porūšis: Armėnijos bitė (Apis mellifera armeniaca).
                • Porūšis: Turkijos bitė (Apis mellifera anatoliaca).
                • Porūšis: Irako bitė (Apis mellifera meda).
                • Porūšis: Tian Šanio bitė (Apis mellifera pomonella).
                • Porūšis: Sirijos bitė (Apis mellifera syriaca).

Kaip matote sąvoka rasė yra naudojama tik antropologijoje, siekiant nusakyti istoriškai susiformavusią žmonių grupę, tačiau nėra taikoma biologinėje klasifikacijoje (taksonomijoje). Visgi šnekamojoje kalboje sutinkamas ir dalies bitininkų naudojamas rasės išsireiškimas, kuris apibūdina skirtingos rūšies, porūšio arba hibridinės linijos bites. Dažniausiai Lietuvoje laikomos bičių rasės:

• Karnikos (Krainos) bitės (Apis mellifera carnica) (porūšis);
• Backfast bitės (hibridas);
• Kaukazo pilkoji bitės (Apis mellifera caucasia) (porūšis);
• Italijos geltonoji bitės (Apis mellifera ligustica) (porūšis);
• Itališkos, Suomių selekcijos bitės (hibridas);
• Mišrūnės (dažniau tamsios bitės).