Bandvikis arba Esparcetas
Bandvikis arba Esparcetas (lot. Onobrychis) – pupinių (Fabaceae) šeimos Faboideae pošeimio augalų gentis. Genties pavadinimas iš graikų k. žodžių onos – asilas ir brychein – ėsti, nes šie augalai tinka asilų pašarui. Vienamečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai ir nedideli krūmai. Lapai neporomis plunksniški. Žiedai sutelkti kekėse. Vainikėlis rožinis, baltas ar geltonas. Ankštys su 1, rečiau su 2-3 inkstiškomis sėklomis.
Gentyje yra apie 80 rūšių, augančių Vidurio ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje, tarp jų:
- Smiltyninis esparcetas (Onobrychis arenaria) - auga ir Lietuvoje
- Onobrychis montana
- Sėjamasis esparcetas (Onobrychis viciifolia) - auga ir Lietuvoje
Bandvikis labai vertinamas bitininkų, nes vienas hektaras išskiria iki 500 kg/ha nektaro. Bitės šį nektarą labai lengvai paima. Žiedai susitelkę kūginiuose žiedynuose, kasdien žiedyne prasiskleidžia po 4-5 naujus žiedus. Kitas šio augalo privalumas: jis žydi bemedunešio laikotarpiu – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai nėra kitų žydinčių augalų. Po sėjos pradeda žydėti antrais augimo metais, ir žydi 2-3 savaites. Kuo daugiau augalas lankomas bičių, tuo daugiau jis išskiria nektaro. Šiam augalui žydint net 95 procentai bičių lanko jo žiedus. Gamtoje sutinkama sulaukėjusių augynų. Sulaukėjęs esparcetas vienoje vietoje gali augti iki 30-40 metų. Pasėlis produktyviausias pirmaisiais 10 metų, vėliau išretėja. Bandvikis nereiklus dirvai, puikiai lengvose nederlingose, bet kalkingose dirvose. Gerai dera net smėlio ir žvyro dirvose ar kalnų viršūnėse, kur kitos kultūros nyksta. Šis augalas labai nemėgsta šlapių ir rūgščių dirvų. Iš bandvikio bitės renka ir rausvai geltonas žiedadulkes.
Sėjamasis bandvikis, Esparcetas (Onobrychis sativa). Sausose žvyro dirvose bandvikis yra gana gerai deranti pašarinė žolė. Ją rekomenduojama sėti ten, kur dirvoje daug kalkių, tačiau dėl sausumo negali augti dobilai. Bandvikis reikalauja kalkingos dirvos ir sauso podirvio. Mergelinėse ir kreidinėse dirvose bandvikis labai gerai auga. Bandvikis nektarą išskiria gana ilgai ir pastoviai, dažnai net daugiau nei baltieji dobilai.
Bandvikių medus
Esparcetinis arba bandvikių medus – baltas, kartais su žaliu atspalviu, rafinuoto, ryškaus ir malonaus skonio. Šviežiai išsuktas jis būna šviesus, besikristalizuojant jis gali tapti tiek smulkiakristalinės, tiek ir sviestinės struktūros. Šis medus puikiai tinka peršalimo ligų profilaktikai, gripo, anginos, bronchito, virškinamojo trakto sutrikimų gydymui. Šių augalų nektaras dažniau renkamas pietiniuose kraštuose, kalningose vietovėse.
Bandvikių medaus kortelė:
Spalva: permatoma, su šviesaus gintaro atspalviu, susikristalizavus - balta su gelsvu atspalviu.
Skonis: vidutiniškai saldus, švelnus, lengvas, su nestipriu žoliniu poskoniu.
Aromatas: daugialygis, subtilus, kvapnus, su arbatinės rožės prieskoniu.
Kristalizacijos trukmė: ilga, einamo sezono medus susikristalizuoja pasibaigus rudeniui.
Klampumas: tirštas, klampus, susikristalizavus tampa vidutiniškai kietu, savo struktūra primena lydytą sviestą.
Kaloringumas: 315 kcal / 100 gramų.
Rinkimo teritorija: pietinė, centrinė ir rytinė Europa, šiaurinė Afrika, vakarinė Azija.
Surinkimo laikotarpis: aktyviai žydėti pradeda gegužės pabaigoje, ir ilgiausiai trunka iki pusantro mėnesio.
